apkalta

apkalta
apkalta statusas T sritis Politika apibrėžtis Speciali parlamentinė kvaziteisminė procedūra, kuria sprendžiamas aukščiausiųjų renkamų ar skiriamų valstybės pareigūnų neliečiamybės, konstitucinės atsakomybės ir atleidimo iš užimamų pareigų klausimas. Dažniausiai šiuo būdu sprendžiama dėl prezidento, parlamento nario ar teisėjo atsakomybės ir galėjimo eiti užimamas pareigas. Pasak kai kurių šaltinių, apkaltos institutas buvo žinomas dar antikinėje Graikijoje (gr. eisangelia); klasikinė procedūros samprata susiformavo 14–15 a. Anglijoje. 18 a. pab. priėmus ir įgyvendinant JAV Konstituciją, apkaltos proceso institutas buvo išplėtotas: pirmiausia apibrėžta, kam ir už kokius nusikaltimus (nusižengimus) apkalta gali būti pradėta, kokios sankcijos taikytinos įrodžius valstybės pareigūnų kaltę. Šiandien apkaltos procesas, išskyrus keletą šalių (pvz., Estiją, Latviją, Nyderlandus, Slovakiją, Švediją, Šveicariją), numatytas daugelio Europos ir kitų pasaulio šalių konstitucinėje teisėje. Kur kas retesni praktiniai apkaltos proceso atvejai; iš jų garsesni: 1868 JAV prezidento A. Johnsono (išteisintas), 1974 JAV prezidento R. Nixono (atsistatydino), 1992 Brazilijos prezidento F. Colloro de Mello (apkaltintas), 1998 JAV prezidento B. Clintono (išteisintas), 1999 Rusijos prezidento B. Jelcino (išteisintas), 2004 Lietuvos prezidento R. Pakso (apkaltintas). Apkaltos procesas dažniausiai pradedamas ir galutinis sprendimas priimamas parlamente; įvairiuose jo etapuose dalyvauja kurios nors teisminės valdžios institucijos, dažniausiai konstitucinės priežiūros funkcijas atliekantis konstitucinis teismas. Pagrindas procesą pradėti dažniausiai būna valstybės išdavimas, konstitucijos pažeidimas ir baudžiamoji atsakomybė. Procese dalyvaujančios institucijos atlieka skirtingas funkcijas: parlamentas pateikia politinius, teisminės (kvaziteisminės) institucijos – teisinius vertinimus. Apkaltos proceso būdu įrodžius kaltinamojo pareigūno kaltę, jis pašalinamas iš užimamų pareigų su arba be teisės pretenduoti į tas pačias pareigas ateityje. atitikmenys: angl. impeachment ryšiai: susijęs terminas – prezidentinė sistema

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • apkalta — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: apkaltà Kirčiuotė: 3b Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių, plg. anglų k. impeachment. Papildoma informacija: „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2001) yra valstybės apkalta kaip neteiktino …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • apkalta — apkaltà dkt. Apkaltõs procèsas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • impeachment — apkalta statusas T sritis Politika apibrėžtis Speciali parlamentinė kvaziteisminė procedūra, kuria sprendžiamas aukščiausiųjų renkamų ar skiriamų valstybės pareigūnų neliečiamybės, konstitucinės atsakomybės ir atleidimo iš užimamų pareigų… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsikasti — antsikàsti, antsìkasa, antsìkasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč. kasti; antsikasti; apkasti; atkasti; dasikasti; įkasti; iškasti; nukasti; panukasti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • diktas — 1 ×dìktas, à (vok. dial. dicht) adj. (4) 1. tvirtas, stiprus: Dìktas vyras – galia su meška eiti grumtis Skd. Vaikis labai dìktas, jis neserga niekumet J. Diktõs kartos žmogus Šts. Pasirišk aną po kaklo su nediktu siūlu, kad lengviau būtum… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grotos — grõtos (plg. l. graty) sf. pl. (2) J, Šk languota užtvara, padaryta iš geležinių virbų: Mes savo vėliavą raudoną pro grotomis apkaltą langą iškėlėme aukštai K.Kors …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalėti — 1 kalėti, kãli ( ėja), ėjo 1. intr. K, N, MŽ151, K.Būg, Š, Slnt būti kalėjime: Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny J. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja J.Jan. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo S.Dauk. Jie susitarė pirm… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukalsti — nukal̃sti intr., tr. Jn; R318, MŽ426 nusidėti: Kuo aš nukaltau, kad taip skersuoji? Kltn. Kuo ta širvoji kumelė nukalto, kad aną ten uždarei? Grg. Katras žmogus kiek nukal̃to, per naktį laikė apkaltą (d.) Alvt. Kuo jis nukalto, jogei man jį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasamdyti — tr. 1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdau žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdaĩ nei trobai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”